Kernterjerų (angl. Cairn terrier) veislė yra kilusi iš kalnuotosios Škotijos. Uolėtame reljefe jie medžiodavo lapes, barsukus, ūdras bei kitus miško žvėris. Šiuos šuniukus namuose laikė ne tik ūkininkai, bet ir dvariškiai. Nors iki 1924 metų kernterjerai buvo priskiriami Skajaus terjererų rūšiai, juos leido kryžminti su Vakarų Škotijos Baltaisiais terjerais, bet vėliau Britų šunininkystės klubas nusprendė, kad nuo 1925 metų sausio 1 dienos šios veislės skiriasi ir negali būti kryžminamos kartu.
Kailio spalva
Kernterjerai yra įvairiaspalviai – dauguma veislynų yra nutarę, kad jei kernterjeras yra vienspalvis, tai jis nėra veislinis. Jų kailis būna juodas su šviesiomis dėmėmis, kreminis, pilkšvas. Gimę šuniukai gali būti vienos spalvos, bet laikui bėgant keičia spalvą. Sendamas kernterjeras įgauna daugiau juodų ir sidabrinių atspalvių.
Charakteris
Kernterjerai yra vidutinio dydžio kompaktiški šunys. Jie labai mėgsta žaisti, dūkti, bėgioti ir išdykauti. Jie niekada nepraleis progos išeiti pasivaikščioti su savo šeimos nariu, bet taip pat nevengia progos patogiai ir ramiai leisti laiką kartu su šeimos nariais. Kernterjerai yra kupini gyvenimo džiaugsmo, užsispyrimo ir drąsos, taip pat pasižymi ir protiniais sugebėjimais – yra imlūs dresavimui.
Ši veislė sutaria su šeimos nariais (ypač su vaikais), kitais gyvūnais. Kita vertus, reikia prisiminti, kad kernterjerai turi gana stiprų polinkį medžioti – jie net vadinami „šunimis – katėmis.“ Dėl savo instinktų ši veislė mėgsta lauke kasti tunelius ir ieškoti gyvūnų po žeme. Šiuos šunis nepatariama palikti vienu du su mažesniais gyvūnėliais, nes gali nutikti nelaimė.
Temperamentas
Kernterjerai yra ištikimi, sargūs, meilūs, ištvermingi, žaismingi, žvalūs, drąsūs ir sumanūs šunys. Jie jaučia labai stiprų medžioklės instinktą, todėl dievina bėgioti miške be pavadėlio, tik svarbu prisiminti, kad juos paleisti bėgioti vienus galima tik tada, kai bus išdresuoti, nes vedami instinkto gali ir pabėgti. Šie šunys kartais atrodo lyg milžiniški gyvūnai įkalinti į mažylio kūną – vejami didelio gyvūno gali ne bėgti, o loti.
Priežiūra
Kernterjero teigiama savybė yra ta, kad jis nesišeria, kailio nereikia dažnai plauti, bet kaip ir kiekvieną gyvūną juos reikia šukuoti šepečiu ar šukomis, nes gana ilgas, šiurkštus kailis veliasi. Negyvą (seną) plauką reikia išpešti – taip kartu pašalinami riebalai ir purvas. Nors kailio kirpti negalima, bet kojoms yra taikoma išimtis – jas galima apdailinti apkerpant žirklėmis. Jei kernterjerai dažnai dalyvauja parodose, kailį patariama papešioti kas 6 – 8 savaites, jei ne, tai užtenka ir dviejų kartų per metus. Įprastai kailį prižiūri specialistas kirpėjas, bet pravartu tai mokėti ir pačiam.
LT 
EN